
Taisyklinga vairuotojo sėdėsena yra ne tik komforto, bet ir saugaus automobilio valdymo klausimas. Netinkamai sureguliuota sėdynė gali apsunkinti pedalų valdymą, riboti judesius ar matomumą, o netinkama vairo padėtis – trukdyti greitai reaguoti į netikėtą situaciją. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pabrėžia, kad tinkamai sėdėdamas vairuotojas geriau jaučia automobilį ir gali greičiau jį suvaldyti kritinėje situacijoje. Todėl sėdynę, vairą, galvos atramą ir veidrodėlius reikėtų susireguliuoti dar prieš pradedant važiuoti, o ne jau dalyvaujant eisme.
Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą atstumą iki pedalų. Atsisėdus nugara ir pečiais reikėtų remtis į sėdynės atlošą, o kojos turi laisvai pasiekti visus pedalus. Nuspaudus pedalą iki galo, kelis turėtų likti šiek tiek sulenktas – koja neturėtų būti visiškai ištiesta. LTSA taip pat nurodo, kad pagrindiniai kūno atramos taškai turi būti sėdynė ir nugara, o ne rankos ar kojos. Taip vairuotojo judesiai nėra suvaržyti ir automobilį galima valdyti tiksliau.
Svarbus ir sėdynės aukštis bei atlošo kampas. Sėdynė turi būti tokiame aukštyje, kad vairuotojas gerai matytų kelią ir automobilio prietaisus, tačiau virš galvos liktų pakankamai vietos. Atlošas neturėtų būti pernelyg atlenktas – LTSA rekomenduoja tokią padėtį, kad nugara ir pečiai būtų prigludę prie atlošo, o liemens ir šlaunų kampas būtų šiek tiek didesnis nei status. Tinkamai sureguliavus sėdynę vairuotojui nereikia lenktis į priekį norint pasiekti vairą ar kitus valdiklius.
Galvos atrama nėra skirta vien patogumui. Jos paskirtis – eismo įvykio metu apriboti staigų galvos judėjimą ir sumažinti kaklo bei galvos traumų riziką. „Regitros“ vairuotojo kompetencijų apraše nurodoma, kad galvos atramos viršus turėtų būti tokiame pačiame aukštyje kaip viršugalvis. Jei galima reguliuoti ir jos padėtį pirmyn bei atgal, tarp galvos ir atramos turėtų likti kuo mažesnis tarpas.
Europos Komisijos kelių eismo saugos informacijoje taip pat pabrėžiama, kad galvos atramos viršutinė dalis, jei įmanoma, turėtų sutapti su viršugalvio aukščiu, o atstumas tarp galvos ir atramos turėtų būti kuo mažesnis.
Sureguliavus sėdynę galima pereiti prie vairo. Jo aukštį ir atstumą reikėtų pasirinkti taip, kad vairuotojui nereikėtų nei tiestis į priekį, nei sėdėti pernelyg arti. Tinkamai atsirėmus į sėdynės atlošą vairą turi būti galima patogiai valdyti abiem rankomis. „Regitros“ vairuotojo kompetencijų apraše tinkama laikoma tokia sėdėsena, kai visiškai atsirėmus į atlošą vairuotojas gali abiem rankomis tinkamai suimti vairą jo viršutiniame taške.
Važiuojant vairą rekomenduojama laikyti abiem rankomis. LTSA rekomendacijose nurodoma 9 ir 3 valandos padėtis – toks rankų išdėstymas leidžia efektyviai valdyti vairą ir greitai reaguoti į netikėtą situaciją. Vairo aukštis taip pat neturėtų uždengti prietaisų skydelio ar trukdyti naudotis automobilio valdikliais.

Tik sureguliavus sėdynę ir vairą reikėtų reguliuoti veidrodėlius, nes pasikeitus vairuotojo sėdėjimo padėčiai keičiasi ir matymo kampas. Vidinio galinio vaizdo veidrodėlio padėtį reikėtų nustatyti taip, kad įprastai sėdint būtų kuo geriau matomas galinis automobilio langas. Tam neturėtų reikėti palinkti ar kitaip keisti įprastos vairavimo padėties.
Šoninius veidrodėlius reikėtų nustatyti taip, kad juose būtų matoma kuo daugiau erdvės automobilio šonuose ir už jo. Automobilio šonas neturėtų užimti didelės veidrodėlio dalies, nes tuomet sumažėja naudingas matymo laukas. Vis dėlto net ir tinkamai sureguliuoti veidrodėliai visiškai nepanaikina aklųjų zonų, todėl prieš persirikiuojant, sukant ar atliekant kitą manevrą būtina įvertinti aplinką ir įsitikinti, kad veiksmą atlikti saugu.
Sėdynės ar vairo reguliavimas jau važiuojant gali atitraukti dėmesį ir apsunkinti automobilio valdymą. „Regitros“ vairuotojo kompetencijų apraše aiškiai nurodoma vairo ir sėdynės padėties važiuojant nereguliuoti. LTSA taip pat primena, kad vairuojant būtina vengti pašalinių veiksmų ir visą dėmesį sutelkti į eismą.
Todėl prieš pajudant verta laikytis paprastos sekos: pirmiausia sureguliuoti sėdynės atstumą ir aukštį, tuomet atlošą bei galvos atramą, po jų – vairo padėtį ir galiausiai veidrodėlius. Taip pat reikėtų užsisegti saugos diržą ir įsitikinti, kad jis nėra persisukęs, jo apatinė dalis tinkamai priglunda, o viršutinė dalis neįsirėžia į kaklą.
Taisyklingai sureguliuota vairuotojo vieta leidžia patogiai pasiekti pedalus ir vairą, gerai matyti kelią bei automobilio aplinką ir nevaržo judesių. Svarbiausia visus nustatymus atlikti prieš kelionę: tinkamai atsisėsti, sureguliuoti sėdynės atstumą ir atlošą, galvos atramą, vairą bei tik tada veidrodėlius. Tai turėtų tapti įpročiu ne tik besimokantiems vairuoti, bet ir patyrusiems vairuotojams, ypač atsisėdus į kitą automobilį ar po to, kai juo naudojosi kitas žmogus. Tinkama vairavimo padėtis padeda ne tik jaustis patogiau, bet ir sudaro sąlygas greičiau bei tiksliau valdyti automobilį netikėtoje situacijoje.

© JAGO vairavimo mokykla. Visos teisės saugomos.