Vairuotojo nuovargis prie vairo: pirmieji požymiai ir kada būtina sustoti?

Vairuotojo nuovargis ir mieguistumas yra pavojingi tuo, kad blogina gebėjimą saugiai valdyti automobilį dar iki akimirkos, kai žmogus pats aiškiai supranta, jog yra pervargęs. Sulėtėjusi reakcija, prastesnis dėmesio sutelkimas, netikslūs sprendimai ir trumpi nevalingi užsnūdimai gali lemti, kad vairuotojas per vėlai pastebės kliūtį, kelio vingį ar kitos transporto priemonės stabdymą. Ypač pavojinga manyti, kad nuovargį galima įveikti garsia muzika, pravertu langu ar stipria kava. Pajutus aiškius mieguistumo požymius saugiausias sprendimas yra sustoti tinkamoje vietoje ir pailsėti.

Kodėl nuovargis prie vairo yra toks pavojingas?

Nuovargis veikia daugelį gebėjimų, būtinų saugiam vairavimui. Vairuotojui darosi sunkiau ilgą laiką išlaikyti dėmesį, stebėti kelio ženklus ir kitus eismo dalyvius, tinkamai įvertinti atstumą bei laiku reaguoti į netikėtai pasikeitusią situaciją. Europos Komisijos kelių eismo saugumo informacijoje vairuotojų nuovargis įvardijamas kaip svarbus eismo saugumo rizikos veiksnys, o ypač daug dėmesio skiriama mieguistumui ir miego trūkumui. 

Pavojus didėja todėl, kad pavargęs žmogus ne visada tinkamai įvertina savo būklę. Iš pradžių gali atrodyti, kad tiesiog sunkiau susikaupti, tačiau ilgainiui reakcija lėtėja, o dėmesys pradeda trumpam „atsijungti“. Didelį pavojų kelia vadinamasis mikromiegas – labai trumpas, nevalingas užsnūdimas. Net kelioms sekundėms praradus sąmoningą aplinkos stebėjimą automobilis toliau juda ir gali nuvažiuoti nemažą atstumą visiškai nekontroliuojamas.

Pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val. greičiu per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 25 metrus. Jei vairuotojas užsnūstų vos keturioms sekundėms, automobilis galėtų nuvažiuoti maždaug 100 metrų be sąmoningos vairuotojo kontrolės. Todėl net labai trumpas užsnūdimas gali baigtis išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą, nuo kelio ar susidūrimu su priekyje esančia kliūtimi.

Kaip atpažinti, kad nuovargis jau pradeda trukdyti vairuoti?

Nuovargio požymius svarbu pastebėti kuo anksčiau. Vieni aiškiausių signalų yra dažnas žiovulys, sunkėjantys akių vokai, dažnas mirksėjimas, akių perštėjimas ir vis didesnės pastangos išlaikyti žvilgsnį į kelią. Nerimą turėtų kelti ir situacija, kai sunku prisiminti paskutinius nuvažiuotus kilometrus, nepastebėjote kelio ženklo ar nebegalite tiksliai prisiminti ką tik pravažiuoto kelio ruožo. Tai gali rodyti, kad dėmesys jau nebėra pakankamas saugiam vairavimui.

Nuovargis gali pasireikšti ir automobilio valdymo pokyčiais. Vairuotojas gali pradėti netolygiai palaikyti greitį, per daug priartėti prie priekyje važiuojančios transporto priemonės, pavėluotai reaguoti į posūkius ar pastebėti, kad automobilis pradeda artėti prie eismo juostos krašto. Jei tenka vis dažniau koreguoti važiavimo trajektoriją arba sąmoningai save versti susikaupti, tai jau rimtas signalas, kad reikalingas poilsis.

Nereikėtų laukti, kol akys pradės savaime užsimerkti. Pajutus pirmuosius ryškesnius mieguistumo požymius verta ieškoti saugios sustojimo vietos. Kuo ilgiau vairuotojas bando kovoti su mieguistumu, tuo didesnė tikimybė, kad jo gebėjimas objektyviai įvertinti savo būklę dar labiau suprastės.

Pajutus stiprų nuovargį kelionę reikia nutraukti

Jeigu vairuojant jaučiate, kad sunku išlaikyti dėmesį ar pradeda merkis akys, reikėtų sustoti saugioje tam skirtoje vietoje – poilsio ar automobilių stovėjimo aikštelėje, degalinėje ar kitoje tinkamoje vietoje. Nereikėtų stoti ten, kur automobilis galėtų kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Sustojus galima pailsėti, o jaučiant mieguistumą veiksmingiausia priemonė yra miegas.

Trumpas miegas gali padėti laikinai sumažinti mieguistumą, tačiau svarbu įvertinti savo būklę ir pabudus. Jei vairuotojas vis dar jaučiasi stipriai pavargęs, kelionės tęsti nereikėtų. Ilgesnėje kelionėje, kai yra galimybė, vairavimą galima perduoti kitam pailsėjusiam ir teisę vairuoti turinčiam žmogui. Jei tokios galimybės nėra, geriau kelionę atidėti ar pasirinkti kitą būdą pasiekti kelionės tikslą.

Ypač svarbu neignoruoti situacijos, kai nuovargis atsiranda netikėtai ir yra neįprastai stiprus. Mieguistumą gali lemti ne tik miego trūkumas, bet ir tam tikri vaistai. Todėl prieš vairuojant būtina perskaityti vartojamų vaistų informacinį lapelį ir atkreipti dėmesį į įspėjimus dėl gebėjimo vairuoti bei valdyti mechanizmus.

Kava, garsesnė muzika ar pravertas langas problemos neišsprendžia

Vairuotojai kartais bando nuovargį įveikti atsidarydami langą, sumažindami salono temperatūrą, garsiau klausydamiesi muzikos ar aktyviai kalbėdamiesi su keleiviais. Tokie veiksmai gali trumpam padidinti budrumo pojūtį, tačiau jie nepakeičia poilsio ir neišsprendžia pagrindinės problemos – organizmo miego poreikio. Todėl pajutus rimtą mieguistumą jais pasikliauti nereikėtų.

Kofeinas taip pat nėra ilgalaikis nuovargio sprendimas. Jis gali trumpam padidinti budrumą, tačiau jo poveikis nėra momentinis ir nepakeičia miego. Europos kelių eismo saugumo rekomendacijose kaip trumpalaikė priemonė kartais minima kofeino ir trumpo miego kombinacija, tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip būdas tęsti ilgą kelionę nepailsėjus. Jei mieguistumas grįžta, saugiausias pasirinkimas yra ne dar viena kava, o ilgesnis poilsis.

Svarbu ir tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl sprendimas sustoti nėra vien komforto klausimas – vairuotojas turi būti tokios būklės, kad galėtų saugiai kontroliuoti transporto priemonę.

Kada nuovargio rizika yra didžiausia?

Tikimybė užsnūsti prie vairo ypač padidėja po nepakankamo ar nekokybiško miego. Rizikingos gali būti ir ilgos darbo dienos, naktinis vairavimas bei ilgos, monotoniškos kelionės. Važiuojant automagistrale ar kitu keliu, kuriame ilgą laiką išlaikomas panašus greitis ir nėra daug besikeičiančių situacijų, vairuotojui gali būti sunkiau išlaikyti aktyvų dėmesį.

Svarbus ir paros metas. Vairuoti ypač rizikinga tuo metu, kai žmogus įprastai miega. Dėl natūralaus organizmo paros ritmo mieguistumas paprastai didėja naktį ir ankstyvą rytą. Todėl prieš planuojant ilgą kelionę verta įvertinti ne tik jos trukmę, bet ir tai, kuriuo paros metu teks vairuoti.

Papildomą riziką gali kelti alkoholis ir mieguistumą sukeliantys vaistai. Vairuoti išgėrus alkoholio negalima, o vartojant vaistus svarbu vadovautis jų informaciniame lapelyje pateiktais įspėjimais. Jei nurodyta, kad preparatas gali sukelti mieguistumą, svaigulį, sutrikdyti reakciją ar gebėjimą vairuoti, į tokį įspėjimą būtina žiūrėti rimtai.

Kaip pasiruošti ilgesnei kelionei ir sumažinti nuovargio riziką?

Saugus vairavimas prasideda dar prieš kelionę. Prieš ilgesnį važiavimą svarbu pakankamai išsimiegoti ir neplanuoti išvykimo po itin ilgos darbo dienos ar bemiegės nakties. Jei laukia kelių valandų kelionė, naudinga iš anksto pasižiūrėti maršrutą ir numatyti vietas, kuriose būtų galima saugiai sustoti pailsėti. Nereikėtų poilsio atidėlioti iki momento, kai jau tampa sunku išlaikyti atmerktas akis.

Kelionės metu svarbu reguliariai daryti pertraukas ir nelaukti, kol atsiras stiprus mieguistumas. Vienos universalios pertraukų trukmės, kuri tiktų visiems vairuotojams ir visomis sąlygomis, nėra, todėl būtina stebėti savo savijautą. Jei nuovargio požymiai pasireiškia anksčiau nei planuotas sustojimas, sustoti reikia anksčiau.

Komfortiška salono temperatūra, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarios pertraukos gali padėti išlaikyti geresnę savijautą, tačiau tai nėra miego pakaitalas. Jeigu kelionė labai ilga, ją verta dalyti į trumpesnius etapus, o esant galimybei – keistis vairuotojais. Planuojant maršrutą taip pat naudinga vengti vairavimo tuo paros metu, kai įprastai miegate.

Apibendrinimas

Vairuotojo nuovargio nereikėtų vertinti kaip nedidelio nepatogumo, kurį galima įveikti valios pastangomis. Dažnas žiovulys, sunkėjantys akių vokai, dėmesio praradimas, neprisimenami paskutiniai nuvažiuoti kilometrai, netolygus greitis ar automobilio nukrypimas nuo trajektorijos yra ženklai, kad vairuoti tampa nesaugu. Jeigu pradeda merkis akys ar sunku išlaikyti dėmesį, būtina ieškoti saugios vietos sustoti ir pailsėti. Garsi muzika, pravertas langas ar kava gali tik trumpam sukurti didesnio budrumo pojūtį, tačiau miego poreikio nepanaikina. Ilgesnei kelionei geriausia pasiruošti iš anksto – pakankamai išsimiegoti, suplanuoti poilsio sustojimus ir nebandyti pasiekti kelionės tikslo bet kokia kaina.